III-IV klasių mokinių ilgalaikis dailės projektas „Šnipiškių istorijos ir dabarties dialogas“

Šnipiškių rajono tyrinėjimas: paveldas, atmosfera, kontrastai Projektas „Šnipiškių istorijos ir dabarties dialogas“ pakvietė 11–12 klasių mokinius pažvelgti į vieną unikaliausių Vilniaus rajonų ne tik kaip į urbanistinę erdvę, bet ir kaip į gyvą miesto atmintį. Edukacinių veiklų metu mokiniai tyrinėjo Šnipiškių rajono paveldą, jo istoriją, architektūrą, gyventojų tradicijas bei sparčiai besikeičiančią miesto aplinką. Projekto metu mokiniai lankėsi istorinėse Šnipiškių vietose – Skansene, Piromonte, Kalvarijų turguje, prie Žaliojo tilto, senose Žvejų kapinėse bei Šv. Vardano koplyčioje. Vaikščiodami siauromis gatvelėmis jie stebėjo autentišką medinę architektūrą, senus kiemus, langines, tvoras ir kartu – šalia iškilusius modernius verslo centrus bei stiklo dangoraižius. Šie kontrastai tapo pagrindine projekto tema – dialogu tarp praeities ir dabarties. Mokiniai susipažino su Šnipiškių istorija, rajono raida ir kultūriniu savitumu. Jie sužinojo, kad Šnipiškės ilgą laiką buvo savitas „miestas mieste“, garsėjęs medine architektūra, įvairiataute bendruomene ir unikalia atmosfera. Tyrinėdami rajoną mokiniai diskutavo apie kultūros paveldo išsaugojimo svarbą, miesto kaitą ir šiuolaikinės urbanizacijos poveikį istoriniams rajonams. Svarbia projekto dalimi tapo dokumentinio filmo „Šanxai Banzai“ peržiūra. Filmas atskleidė tikrąją Šnipiškių dvasią – gyventojų istorijas, kasdienybę, nostalgiją bei nykstančio medinio rajono atmosferą. Mokiniai galėjo geriau suprasti vietos žmonių santykį su savo aplinka ir pajusti emocinį ryšį tarp miesto istorijos bei dabarties. Tyrinėdami rajoną mokiniai fotografavo, kūrė eskizus, rinko vizualinę medžiagą, fiksavo rajono nuotaikas ir detales. Jie stengėsi pastebėti ne tik architektūrą, bet ir atmosferą – senų medinių namų kvapą, tylą kiemuose, siaurų gatvelių jaukumą, miesto triukšmo ir ramybės susidūrimą, nykstančios aplinkos melancholiją bei gyvą miesto pulsą. Įkvėpti patirtų įspūdžių, mokiniai sukūrė įvairius kūrybinius darbus. Grafikos darbuose, atliktuose sausos adatos technika, atsiskleidė medinių namų faktūros, langų detalės, gatvių perspektyvos ir laiko palikti ženklai. Tapybos darbuose buvo perteikiamos Šnipiškių nuotaikos, šviesos ir kontrastai tarp senojo bei modernaus miesto. Taip pat mokiniai kūrė įvairių Šnipiškių gatvių pastatų maketus, kuriuose bandė išsaugoti rajono architektūrinį charakterį ir unikalų identitetą. Projektas padėjo mokiniams ugdytis kultūrinę, pažinimo, socialinę ir pilietinę kompetencijas, lavinti kūrybiškumą, estetinį suvokimą, kritinį mąstymą bei gebėjimą bendradarbiauti. Dirbdami grupėse mokiniai rengė tyrimų pristatymus, reflektavo savo patirtis ir ieškojo atsakymo į klausimą – kaip išsaugoti miesto atmintį sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Šis projektas tapo ne tik meniniu tyrimu, bet ir jautriu dialogu su miestu, leidusiu jaunam žmogui iš naujo atrasti Vilnių, jo istorijas, žmones ir nykstantį, tačiau vis dar gyvą Šnipiškių pasaulį.