Kūryba laisvės erdvėje: prisilietimas prie istorijos Lietuvos Respublikos Seime

2026 m. sausio 12–13 dienomis Lietuvos Respublikos Seimas tapo gyvu atminties ir kūrybos namu. Minint Laisvės gynėjų dienos 35-metį, Seimo erdvėse susitiko istorija, menas ir žmogaus rankų šiluma – čia vyko atvirų durų renginiai, kupini prasmingų susitikimų, meno pasirodymų, parodų ir kūrybinių veiklų šeimoms. Šios išskirtinės dienos metu Seimo Vitražo galerijoje vyko vaikų kūrybinės dirbtuvėlės, kuriose dvi dienas su lankytojais dirbo gimnazijos mokytojai Jolanta Snežko, Valdemar Oleškevič, Edita Masevič. Tai buvo ne tik kūrybinis darbas – tai buvo buvimas istorijos pulsavime, ten, kur laisvė ne tik prisimenama, bet ir jaučiama. Dirbtuvėse vaikai ir suaugusieji kūrė knygų skirtukus iš popieriaus juostelių, pasitelkdami tradicinę pinimo techniką, mokėsi makramė meno – gimė knygų skirtukai ir pakabukai, o iš minkšto veltinio – segės, dekoracijos ir smulkūs atminimo ženklai. Kiekvienas darbas tapo asmenišku prisilietimu prie šventės, mažyčiu laisvės simboliu, išsineštu namo. Ypač jaudinantis buvo žmonių srautas – lankytojai atvykdavo ištisomis šeimomis, kartu kūrė vaikai, tėvai ir seneliai. Kelių kartų buvimas prie vieno stalo virto gyvu dialogu apie atmintį, vertybes ir bendrystę. Mažieji dalyviai ne tik buvo prasmingai užimti, bet ir išsinešė šiltą, rankomis sukurtą prisiminimą, kuris, tikėtina, ilgai saugos šios dienos emociją. Mokytojams nuoširdžiai talkino ir gimnazijos mokiniai – Gabriel Junevič, Dominika Sturlus, Aida Širvinska, Alicja Markevič, Agata Nazarova, Katrina Lemeščuk, Greta Labul. Jie padėjo ruoštis dirbtuvėms, bendravo su lankytojais, tapo jaunaisiais šios šventės šeimininkais, įprasminančiais laisvę per veiksmą ir atsakomybę. Dirbti Seime, tokios svarbios valstybės datos metu, buvo didžiulė garbė ir pasididžiavimas – tai patirtis, kuri ne tik augina profesionaliai, bet ir giliai paliečia vidų. Laisvės gynėjų diena primena 1991-ųjų sausį, kai beginklė tauta stojo ginti savo laisvės ir ateities. Tai diena, kai atmintis tampa gyva, o laisvė – ne abstrakti sąvoka, bet vertybė, perduodama iš rankų į rankas, iš širdies į širdį.