Kokias tiesas apie gyvenimą byloja mokinių kviečiamos vėlės?

IIIa klasės mokiniai (mokytojos N. Kozlovskaja, V. Navelskienė) IIIb klasei (mokytoja L. Aleksandrovič) pristatė kūrybinius darbus tema ,,Kokias tiesas apie žemiškąjį gyvenimą atskleidžia mokinių kviečiamos vėlės?" Susiskirstę į 6 kūrybines grupes, remdamiesi Adomo Mickevičiaus “Vėlinių” II dalimi, mokiniai turėjo sukurti  kūrybinius darbus: iškviesti praeityje gyvenusią nuodėmingąją vėlę jai derama deginama ugnimi, pristatyti jos istoriją, pateikti nusidėjusios ir skaistykloje besikankinančios vėlės prašymą, suformuluoti užkeikimą.

Pirmoji grupė - Tomas Mincevičius, Arnold Rakovski, Edvardas Smoliakovas – iškvietė politiko  Viktoro Sicinskio vėlę, kuri negalėjo atrasti amžinosios ramybės, nes buvo nubausta už pasinaudojimą ,,liberum veto” teise, tad  privalėjo klaidžioti skaistykloje. Ji prašė burtininko ,,Seimo teisių knygos“ bei plunksnos tam, kad panaikintų įstatą, kuris buvo nuodinga Abiejų Tautų Respublikai ir suardė ją. Norint amžinosios ramybės, tvirtino vaikinai, ,,reikia gyventi ir veikti pagal dangaus valią“.

  Dvi mokinių grupės, degindamos Davido žvaigždę ir kraujuojančią širdį, kvietėsi baisiausio XX amžiaus nusidėjėlio Hitlerio vėlę. Viena iš grupių, kurios nariai Patricija Rinkevičiūtė, Emilija Lakštauskaitė ir Edgar Kislovski, pristatė Hitlerio vėlę, kuri buvo nubausta už įkurtus koncentracijos lagerius, žmonių kankinimą ir žudymą, todėl ereliai ir varnos lesė kiekvieną dieną vėlės atauginėjantį kūną. Tačiau pirmosios  grupės Hitlerio vėlė gailėjosi dėl savo padarytų klaidų ir suvokė, kad ,,kas nebuvo žmogumi niekados, tas Dievo atleidimo negaus ir sunkiai kankinsis”. Kita grupė - Adriana Trofimova, Dominika Zinkevič, Amelija Jalovik ir Dominika Vinogrodska, taip pat pristatė Hitlerio vėlę, kuri buvo nubausta už tai, kad degino žmones krematoriumuose. Tačiau ši Hitlerio vėlė nesigailėjo savo padarytų veiksmų ir net troško tęsti savo kraujageriškus darbus  skaistykloje, todėl prašė degtukų. Grupės verdiktas: ,,žmogus, trokštantis šildytis deginant žmogiškus kūnus, niekada neatras amžinosios ramybės po mirties.”

   Ketvirta grupė, kurios nariai Daniel Aleks Marcinkevič, Gracjan Višnievski ir Kacper Staniš, prikėlė Vladislavo Sirokomlės vėlę, kuri atidavė savo gimnaziją valdžiai ir būtent už tai buvo Dievo nubausta. Todėl norėdama atsirasti rojuje norėjo susigrąžinti  savo mokyklą, tačiau ,,žmogus vienąsyk atidavęs, niekados jau nebegaus to atgal”.

Penktoji  grupė - Gabriela Davidovič, Brigita Aliaševič ir Beata Grendzovskaja, pristatė Johano Volfgango Gėtės tragedijos ,,Faustas” pagrindinio veikėjo Fausto vėlę, kuri pasirašė sutartį su velniu. Už tai buvo nubausta kraujuojančiomis kūno žaizdomis, todėl ,,kas su velniu sutartį krauju pasirašo, tas tegul Dievo malonės neprašo”.

Paskutinė šeštoji grupė, kurios narės Stela Malyško, Paulina Semaškaitė ir Maja Kornelija Babašinskytė, kvietėsi  serijinio žudiko Johno Wayno Gycio vėlę, kuris kadaise žudė vaikus, o skaistykloje gailėjosi dėl savo nuodėmių: ,,Sunkios grandinės - nuodėmės, niekada neleidžia pakilti iš velnio dugno - pragaro.”

Visiems IIIb klasės mokiniams patiko pristatyti kūrybingi darbai ir kiekvienas iš jų suprato, kad pomirtinės vėlių kančios – tai žemiškojo gyvenimo pasekmės.

Autorė IIIa klasės mokinė Patricija Rinkevičiūtė