12 klasių mokinių integruotas geografijos – dailės – lietuvių kalbos projektas „Pažink Centrinės Europos architektūrinius stilius bei iškilias asmenybes“

Spalio 20-23 dienomis 12 klasių mokinių grupė vykdydama integruotą geografijos, dailės ir lietuvių kalbos projektą „Pažink Centrinės Europos architektūrinius stilius bei iškilias asmenybes“ vyko į mokomąją pažintinę kelionę aplankyti vienos gražiausių Centrinės Europos sostinių Prahos, pakeliui stebėdami Lenkijos ir Čekijos kraštovaizdį bei architektūrą. Susipažinkite su kelionės dienoraščiu:

,,Spalio 20 dieną autobusu keliaudami per Lenkiją, atkreipėme dėmesį į Seinuose esančią Vilniaus baroko stiliaus Švenčiausiosios Mergelės Marijos baziliką, kuri pastatyta XVII a. pirmoje pusėje. Bazilikoje palaidotas žymus lietuvių poetas ir Seinų vyskupas Antanas Baranauskas, puikiai žinomos poemos „Anykščių šilelis“ autorius. Netrukus pasiekėme Augustavą, miestą, garsų unikaliais kanalais. Kad kelionė neprailgtų, gidas Andžejus papasakojo legendą, pasak kurios, senovėje gyveno trys broliai - Lechas, Čekas ir Rusas, kurie sukūrė tris slavų tautas: Lenkiją (poetiškai dar vadinama Lechija), Bohemiją (dabar didžioji dalis Čekijos) ir Ruteniją (kurios įpėdinės yra Rusija, Ukraina ir Baltarusija). Smagiai leisdami laiką net nepastebėjome, kaip pradėjo keistis kraštovaizdis ir prieš akis iškilo Sudetų kalnų grandinė. Artėjo Čekijos sostinė Praha, miestas, išsidėstęs ant penkių kalvų abiejuose Vltavos upės krantuose.

Spalio 21 d. rytą nekantraudami keliavome susipažinti su vienu gražiausių senamiesčių Europoje. Tai lyg muziejus po atviru dangumi. Visą pusdienį tyrinėjome nepakartojamo grožio objektus, klausydamiesi gido pasakojimo. Pirmiausia lankėmės  Hradčanuose (Hradčany), teritorijoje, skirtoje pilies tarnams gyventi. XIV a. buvo suteiktas miesto statusas ir apjuostas siena. XVI a. gaisras sunaikino beveik visą miestą, kuris vėliau buvo atstatomas tam laikmečiui būdingomis renesanso tradicijomis. XVI a. pabaigoje buvo priskirtas karališkajam miestui ir perstatytas baroko stiliumi. Toks jis ir išliko iki šių dienų. Abejingų nepaliko Prahos pilis (Pražský hrad), įsikūrusi ant aukščiausios miesto kalvos, kairiajame Vltavos krante. Prahos pilis buvo įkurta IX a. kunigaikščio Borživojaus. Nuo jos prasidėjo Prahos istorija. Pilis buvo svarbiausia Habsburgų rezidencija. XVIII a. visa erdvė buvo perstatyta vėlyvojo baroko ir neoklasicizmo stiliumi. Nuo pilies atsiveria įspūdinga apačioje esančio miesto panorama. Pasigrožėję puikiais vaizdais, leidomės siauromis gatvelėmis link Senamiesčio aikštės tikėdamiesi pamatyti ir išgirsti nuo 15 a. veikiantį astronominį laikrodį, tapusį vienu iš Prahos simbolių, įtaisytų Rotušės šone. Aikštėje ne tik Rotušė, bet ir Tyno Marijos bažnyčios bokštai. Norint ten patekti reikia pereiti Karolio tiltą (Karlův most) − garsų istorinį tiltą Prahoje, nutiestą per Vltavos upę. Jis pradėtas statyti 1357 m. vadovaujant karaliui Karoliui IV, užbaigtas XV a. pradžioje. Tiltas buvo papuoštas barokinėmis karalių ir šventųjų skulptūromis, kurios vaizduoja Čekijos istoriją. Viena žymiausių yra Šv. Jono Nepomuko, Čekijos globėjo, statula. Likusią dienos dalį miestą tyrinėjome patys, o vakare dalijomės įspūdžiais. 

Spalio 22 d. tęsėme savo pažintį su Praha, tik šįkart nuodugniau, lankydamiesi istoriniuose objektuose. Tačiau prieš vėl pasinerdami į senamiestį, aplankėme šiuolaikinės architektūros simbolį – Šokantį namą.  Šokantis namas (Tančící dům) – tai neįprastų formų pastatas iškilęs 1996 metais tuščioje Vltavos upės krantinės vietoje, Prahos miesto centre. Šio namo statybos truko 2 metus ir pradžioje buvo labai prieštaringai vertinamos istorinio miesto gyventojų. Tai pavyzdys, kaip architektūra ir apskritai menas geba išsiveržti iš stilių rutinos. Ir štai jau vėl senamiestyje lankėme vieną seniausių ir nuostabiausių Prahos vietų – auksinę gatvelę (Zlata Ulica), kurią supa mažučiai spalvoti nameliai. Juose nuo XVI amžiaus gyveno pilies šauliai ir auksakaliai, nuo kurių ir kilo gatvelės pavadinimas. Ji sudaryta iš 11 istorinių namų. Trumpą laiko tarpą (1916-1917 m.) čia gyveno ir garsus rašytojas Francas Kafka. Dabar gatvėje veikia suvenyrų parduotuvėlės, atskirose trobelėse galima apžiūrėti viduramžių buities rakandus, baldus, asmeninius daiktus. Toliau keliavome į vieną įspūdingiausių Prahos statinių – Šv. Vito katedrą. Ši auksu tviskanti gotikos šventovė buvo pastatyta 1344 metais, joje saugomos tokios relikvijos, kaip Bohemijos karūnos brangenybės, daugumos buvusių karališkosios šeimos atstovų palaikai, o Šv. Vaclovo koplyčioje yra didiko Vaclovo kapas. Žmonės sako, jog prie katedros statymo prisidėjo ir lietuviai – Radvilos. Ne mažiau nustebino ir Šv. Jurgio bazilika, garsi Šv. Liudmilos koplyčia, kurios skliautus puošia 16 a. freskos. Ši romaninio stiliaus bazilika iškilo anksčiau nei grakščioji Šv. Vito katedra. Prie bazilikos yra Šv. Jurgio vienuolynas, kuris buvo pirmasis, įkurtas Bohemijoje. Jį 973 m. įkūrė kunigaikštis Boleslovas II. 1782 m. vienuolynas buvo uždarytas, o pastate įrengtos kareivinės. Dabar čia įkurtoje Nacionalinėje galerijoje galima apžiūrėti Bohemijos dailės nuo Habsburgų imperatoriaus Rudolfo II laikų iki baroko pabaigos eksponatus. Vėliau mūsų ekskursija tęsėsi link Naujamiesčio – kitos Prahos miesto pusės. Jame stovi ne vienas muziejus, yra keletas aikščių, katedra ir kitos įdomios vietos. Vakarų pasaulyje XIX-XX a. sandūroje praūžęs architektūros, tapybos, skulptūros stilius ypatingai suklestėjo 1890-1910 m. Austrijos-Vengrijos teritorijoje jis vadinamas Secesija, kurio pavyzdžių yra ir Prahos architektūroje. Taip pat Prahą aplankyti verta ir dėl to, nes joje gyveno Jonas Basanavičius, Vasario 16-osios akto signataras, pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ leidėjas, šiame mieste patyręs tikrą ir laimingą meilę. Štai ir dienos pabaiga, o kelionė į viešbutį buvo suplanuota metro. Daugumai mokinių tai pirmoji patirtis, kurios nepaprastai laukė. Ekskursija baigėsi Senamiesčio aikštėje aidint įžymiojo laikrodžio 9-os valandos dūžiams.

Spalio 23 d. pilni įspūdžių keliavome namo. Ypač prasminga buvo pasikartoti žinias  apie Lietuvos ir Čekijos sąsajas. Mokiniai nagrinėjo Centrinės Europos miestų  geografinę padėtį, simbolius,  politinę sistemą,  mokesčius, aptarė įdomiausius faktus, gyvai susipažino su kaimyninių šalių  istoriniais meno stiliais, kuriuos ryškiausiai atspindi architektūra, prisiminė žmones, palikusius literatūrinį, kultūrinį ir socialinį pėdsaką Lietuvos, Lenkijos ir Čekijos istorijoje. Dvyliktokai pasikartojo šių mokslo metų kurso geografijos, dailės, lietuvių kalbos programą gyvai.  Pakeliui namo reflektuodami įspūdžius, vieningai tvirtino, kad kelionė buvo nuostabi ir šauni, įdomi ir turininga.“